11 17

Po mėnesio ir vėl pas manekenę – dietologę. Kažkodėl mano svarstyklės rodo, kad numečiau apie 20 kg., o jos – kad 14 kg. Gal maniškės taip mane palaiko? Ką gali žinoti. Vakare vis dėlto surizikavau ir nusipirkau baklažaną – gal bent jo viduje yra kas nors valgomo?
Visai neseniai atradau linksmą būdą dalyvauti vakarėliuose. Kai kiti geria, man gi niekas nedraudžia uostyti? Gana neblogai prisiuosčiau samagoniuko, o po to – skilandžio. Bijau, kad tik neatsirastų nauja toksikomanijos rūšis –skilandžio uostymas...

11 21

Ir vėl „Delane“ pasiėmiau kažkokių salotų. Maniau, kad su agurkais. Pasirodo – paprika. Gal ji mane persekioja, ar ką? Visdėlto suvalgiau. Dabar mano skrandis mąsto – virškinti papriką ar ne?

11 22

Labai realiai sapnavau, kad parduotuvėje saujomis valgau naminius sausainius – tiesiog semiu iš dėžės ir valgau valgau, o paskui galvoju, kad blogai pasielgiau – apsivalgiau, apsivogiau. Per sapną ėmė graužti sąžinė.O tada atsibudau.

11 26

Vėl sapnavau, kad kažką valgiau, bet nebepamenu, ką.Iš ryto pirmą kartą apčiuopiau savo šonkaulius. Labai įdomu. Ilgokai juos čiupinėjau. Tur būt, panašiai jautėsi ir pirmoji moteris – Ieva – po sutvėrimo....

12 03

Vis sapnuoju maistą, tačiau net ir sapne valgau mažomis porcijomis, šiąnakt kažkaip keistai laupiau hamburgerį ir valgiau jį. Vyras sako, kad pas mane jau ima atsirasti kaklas. Džiugi naujiena )) Tarp kitko, jis niekur nebuvo dingęs, jis tik slėpėsi.

12 09

Šį kartą  per sapną mėginau susikišti į burną kartu ir cepeliną ir varškėtį.Koks keistas mano pasirinkimas?
Pradėjau sportuoti. Mokykloje susikūrė tokia entuziasčių grupelė.Mūsų fizrukė Lina – kieta.  Tačiau ir mes atkaklios. Pirmą kartą, po pusantros valandos salėje vos gyva paršliaužiau namo. Ir taip – du kartus per savaitę, šlapia nuo viršaus iki apačios.

12 17

Kartu su dietologe pasidžiaugėme neblogais rezultatais, švenčių proga ji man padarė nuolaidą – dabar galiu vartoti įvairesnius produktus, tačiau mažytėmis porcijomis.netgi duonyės jau galima, tačiau – be mielių. Neįsivaizduoju,  ar be jų galima iškepti duoną? „Akropolio“ Maximoje išverčiau beveik visą duonos skyrių, tačiau tokios neradau, bet  labai papildžiau savo chemijos žinių bagažą, studijuodama įvairiausių duonos rūšių sudėtį. Net nežinojau, akd dabar į kiekvieną kepalą kraunama tiek puriklių, dažiklių ir kitokių – iklių-. Ir visur, kaip  užkeikta „kepimo mielės“..




12 25

Kažkoks košmaras: kalakutienos kukuliukai, žali žirneliai, žuvis, grybai, kisieliai. O pabaigoje, tarsi apsėsta, surijau likusius šližikus ( kūčiukus)...visiška beprotybė....Va tau ir mažytės porcijos ) Va tau įvairesni produktai 

2007 01 03

Uf...jau baigėsi šventės. Prieš Kūčias pati išsikepiau kūčiukus ir nė vieno neparagavau. Per Kūčių vakarienę, kaip dora katalikė tenkinausi vaisiais, daržovėmis ir žuvyte, na dar truputis grybų, kisieliaus ir aguonpienio su kūčiukais. Jokio saldumyno  net per Kalėdas. Man pačiai neįtikėtina. Tačiau- baigaintis pirmąjai  Kalėdų dienai užėjo kažkokia manija ir kaip slibinas devyngalvis surijau per vieną akimirką visus likusius kūčiukus...
Per Naujus važiavome su vyro giminėmis į Kliapėdą ir sustojome Kėdainiuose. Užsukome į „Iki“ prekybos centrą. Va ten ir pamačiau ją. Duoną. Duonytę. Duonelę. Bemielę mano brangiausiąją. Net kelių rūšių. „Tėvo“ duona ir „Motulės“. Kaip simboliška!  Net susigraudinau ir nusipirkau po kepaliuką abiejų rūšių. Neištvėrus dar mašinoje įsidėjau mažytį gabaliuką į burną. Mmmmm... neapsakomas skonis.
O per Naujus prisivalgiau kažkokios nesąmoningos mišrainės ir išgėriau gal 50 gramų trauktinės. Toks jausmas, kad skarndis – pilnas akmenų, o burnoje – eskadronas žirgų.
Dabar, po visų kelionių namuose bandau grįžti į normalų gyvenimą.

01 08
Pastebėjau ant  kabineto grindų vieno cento monetą ir visai nesunkiai ją pakėliau.gatvėje 100 liotų tur būt dar greičiau pakelčiau. Jau kartais galiu sėdėti, užsidėjus koją ant kojos, seniai jau buvau pamiršus tą malonumą. Prieš metus net būčiau nedrįsusi pasvajoti  apie tokį figūrinį sėdėjimą.

01 12
Liejame prakaitą sporto salėje. Po atostogų mes visos tarsi klipatų komanda. Liūdniausiai atrodome ant čiužinių, kai reikai atsigulus „minti dviratį“. Mano „dviratis“ labai sunkus, kojos visai nesilanksto. Tur būt taip jaučiasi Indijos rikšos po darbo dienos.

01 18

Niekada nemaniau, kad siūti taip malonu. Nuo mažens nekenčiau siūlo ir adatos. Tačiau siaurinti rūbus – kitas reikalas! Kartą pradėjus, jau nebegalima sustoti ;-))) Štai kelnes jau siaurinu ketvirtą kartą. Greit gal ir apatinės kelnaitės pradės kristi. Tuoj ateis eilė ir mylimiausiems džinsiniams marškinukams, kolegės sako, kad nebevaikščiočiau su tom palapinėm.
01 16

Kažkur skaičiau, kad raudonas vynas degina kalorijas. O brangus vynas – tuo labiau. Todėl neatsisakiau, kai draugas jo pasiūlė. Deja, jis užkando kiaulienos šonine, o aš – marinuotais agurkais. Reikai pasakyti – Uspaskicho agurkėliai – labai subtili gurmaniška užkanda.

01 18

Šiandien kažkaip iširo mūsų sportiškoji komanda,  atėjome tik abi- Henrika ir aš.Trenerė Lina ėmėsi mūsų kaip reikiant. Gulint ant žemės, liepė įtraukti pilvus. Įtraukiau pilvą, ir susižavėjusi ėmiau glostyti šonkaulius. Vis dar negaliu jais atsigrožėti. Lina pažvelgė į mane ir paklausė, ar viskas gerai, ko mano veidas mėlynas. Pasirodo, buvau pamiršusi kvėpuoti...
Pilvas tai šiek tiek įsitraukia.  Sunkiau įtraukti užpakalį. Lina patarė įsivaizduoti,kad ten turime susikišę po 500 litų ir bijome pamesti. Na 500 litų tai žinočiau kur kišti... Man net sunkoka įsivaizduoti, užteks ir 200....