Rytą kartu atsimerkiame,
Vakare – užsimerkiame,
Bet naktį ji
Vis tiek įjungta –
Sapnuojam irgi kartu.

Matau –
Norėčiau parodyti.

Matau –
Tegu viskas lieka
Tiktai tarp mudviejų.

Plačiaekraniai
Raibuliuojantys
Vaizdai.

Mielas, jaukus,
Širdį paglostantis apsvaigimas,
O ir tas, kurį šiaip nugurgiu.

Aš – tarsi vėjas
Iš ten, kur daug,
Į ten, kur mažai.

Nepailstanti skruzdelytė –
Nešu, nes mano pasaulis
Šiuo metu negalvodamas perneša
Viską, o viską.

Bet mano dienos sudūžta
Į vakar, šiandien ir užvakar...
Ir aš netenku, prarandu, grimztu.

Mano pačios
Dabarties akimirkos
Iš meilės be dėmesio žudosi,
Ir aš netenku, prarandu, verkiu.