stovi mergiotė pelkėj,
rankose laiko mažą stiklainį,
kuriame plauko du šamai.
ING ir JANG, pabalnoti keturiais ūsais.
ant dugno guli Mingų vaza.
užlenktais šventyklos stogais
nebėga geltonas upės vanduo.
cimbolų kurtinanti giesmė
žemo tembro šautuvo kulkomis
skylutėmis suvarpo stiklinį indą.
pasiramsčiuodamas kiniškomis lazdelėmis
pasiklydęs nukaukši panas.
įkypomis akimis mergiotė vėpso,
jos šviesių plaukų kaltūnas
plečiasi dingusio miesto erdvėj
lyg rudos sėlenos karvės piene.
plaukai čiupinėja Budos bambą,
trisdešimt penktąjį kartą apsukus,
jam stojasi...
šamai jau valandą žiopčioja
pelkės vandens ir oro mišinyje.
ING ir JANG virto GNI ir GNAJ.
lengvu rankos judesiu mergiotė
nubalnojo šamus ir paliko numirti.
nevalytų ryžių lietus,
neįveikiantis riestų šventyklos stogų,
tik pusnimis sukrinta kraštuose.
pamanyti gali, kad šamams verdiktą
skelbia du milijardai įkypų akių,
tik mergiotės sėleniniai plaukai
užstoja kelią prie žuvų,
nubalnotų keturiais ūsais.