rudens trapecijos
I
riestainiu po patalais –
krosnilanda aš devynbalsė
šiaudų šiaudais sušiaudėjusi
skynusi-nenuskynusi
vasarų žydriųjų laumžirgius
ganiusi-praganiusi obuolėlius rojaus raudonio
poterėlių naštelius dabar dangop linguoju linguoju:
šilumą galuširdy įjunk – meldžiu – įjunki šilumą – įjunk
d a n g a u s ž i b i n t i n i n k e
II
it sodai naktį
ant mirusiųjų kalnelio
šnekasi lapkričio žvakelės:
gyvent reikėjo kaip žmogui
tylėt – kaip tyli kiaulių skerdikas
mylėt – kaip Saliamonas vynuogyno mergaitę
šiaudinį žibintą nešu – lapkričio kalneliui nešu
l i e p s n e l ė s a t i l s į