Prasideda teismas skylėtas it duonvagio nerimas.
Ilgai nebundi, o vėliau aitvarais užsisiundai.
Pro plyšį užželdinsim senojo nebylio esatį.
Ant laužo pleškėsiu, jei vėją nuo jūros sugundžiau.

Palaimos delčia gelia bitėm, beldžias į smilkinius,
O teismas nesitęsia – laukia, kol imsi kalbėti.
Jei liepsną sugundei, nemirsi su pliauskų šiurenimu,
Jei virvę nupynei, kankinimas virs pakabėjimu.

Tik laikas pakibęs ore į meluojamus vakarus,
Kerštinga sekundė pabus galingiausia imperija.
Tu būsi klasta, aš – trapecijom spjaudanti ragana.
Ryšys vis ilgės lyg troškimas į vandenį prerijoj.