Atsistoki prie baltų bijūnų,
Prie bijūnų tau pražydusių.
Metuose tik kartą būna
Taip nuo žydinčių gėlių šviesu.
 
Glausk prie veido kvapnų, purų žiedą
Ir šnabždėki kerinčius žodžius,
Kad birželio naktį nieks nemiega,
Nes naktis gražesnė už sapnus.
 
Drungnas vėjas neša svaigų kvapą
Ir lašelį liūdesio tylaus,
Ką nusviręs bijūnėlis šneka,
Baltagalvio širdimi paklausk.
 
Kai sniege nugrims vėl sodo takas
Ir už lango bus žvarbu, niūru,
Baltas žiedas ant albumo lapo
Tegul šildys nerimu abu.
......
Atsistoki prie baltų bijūnų,
Prie bijūnų tau pražydusių.
Pažiūrėk, rasos lašeliai srūva
Po nakties nuo žiedų svyrančių.