(skiriu tolimojo plaukiojimo jūrininkui Toliačiui)

silpnumo glėbyje prisirpusį gašlumą
palik prie slenksčio, jeigu sugrįžai,
nes sukarpyta dabartis suglumus
įžvelgia visumą paviršiaus iškreiptai.
pavydo keterom išplaukus mūsų upė
krantus išdarkė šaukiančia mūša,
ir Tau ant skruosto žaidė kitos lūpos,
kai grįždamas buvai dažnai ne čia,
mintim palietęs rūbą savo krašto,
pavydo gėralo įpylęs panakčia.
vis ieškai sau gyvenimo kontrastų,
kad grįžęs vėl apvogtumei save.