Krenkši močiutė
medinėj išdūlėjusioj lovoj
išnarpliotas
megztukas labdarinis
neprisimena
dainuojančio ratelio
krumplėti pirštai
audžia pasaką
iš mėlynų siūlų
pasek man vaikystę
(prašau josios tyliai)
plasnojančią
iš liepsnojančio
raudoniu žalio sodo
ant švelnaus megztuko
sniegena nutūpsiančia...