Bjauru, kai žodžiai kerzovais suspardo
Ir taip madingai... bumbt iš pasalų,
Bet lieka diskai, įdainuoti bardų
Neromantiškai siūbuojančiu ritmu.
Kodėl taip einame – nepasilenkę
Ir be kepurių apsauginių ant ausų –
Juk visos tvoros nuo sausros apspango
Ir pilna musių prie tvankių tvorų.
Nors kartais šliūkšteli pigaus skystimo
Į veidą man, o atsakyti nevalia –
Tik žodžiai gnybia iki pasiutimo
Nueinančiai tolyn – Nemylima.