Jau į vakarus tyliai išeina diena,
rūpestėliais, darbais nešina.
Tu vis bėgi, pamiršus save, tekina,
vėl liekna kaip anksčiau, vėl jauna.

Nes juk krykštauja džiaugsmas namuos
į tave ar į jį panašus...
Augs dukra. Ir pati sužinos,
koks tas kelias pasaulin sunkus...