Brangink, kol žingsnį dar tesiu,
Svajonės kyl virš debesų,
Nes savo valandos – nežinom,
Ims ir pradings balti beržynai.

Mylėk, kol stoviu, tarsi medis,
Rytojus gali būt bežadis.
Kai skęsiu, šiaudą tu ištiesk,
Širdžiai visad reikia širdies.

Nesavanaudiškai prigludęs,
Tirps nuo švelnumo kietas būdas,
Kuždėk, „ramybės – sielai tavo“,
Kadai taip Adventu keliavom.