Vėjas pūtė, pūtė, pūtė...
Ir man atnešė žinutę,
Kieme vaikščioja laputė,
Bijo belsti į duris.

Pro langelį pažiūrėjau,
Ten lapus Ruduo išsėjęs,
O po juos laputė braido,
Vidun, šalta, įsileidau.

Vėjas pučia, pučia, pučia...
Virdulys baltais taškučiais,
Mudvi geriame arbatą
Ir riestainius trakšt, patrakšt.

Aš dabar turiu jau draugę,
Maitinu ją, glostau, saugau.
Ačiū tau, – dėkoju vėjui, –
Kad laputės pagailėjai.

Namuose – tikrai saugi,
Sutariame mes abi.
Kai Pavasaris ateis,
Panorės, miškan išeis.