Jei galėčiau, skrisčiau tartum paukštis,
Dangų aš matuočiau vien sparnais,
Vertųs toliai man ir aukščiai,
Kiek žvilgsniu tik užmatai.

Jei galėčiau skristi tartum paukštis,
Mylimą lankyčiau aš dienom ir vakarais,
Ir po langu jos aš laukčiau,
Kol ji prie manęs prieis.

Bet nesu aš aukščių paukštis,
Tik žmogus aš silpnas ir jautrus,
Mylimą tik sapnuose lankau,
O nubudęs tik godoju viltimis.