Tyliu, ir mano žodžiai tyli,
kalbėję vis širdies balsu.
Nors ir sakau, kad vis dar myliu –
tik dėl tavęs esu.

Sakau, kad rudenį žolė pražyla
šalnom baltom kasdienių paryčių,
ir ašaros kaip jūra gilios
nurieda skruostais tuo metu...