Žiūriu į veidrodį vandens,
Ten, matos, svyra medžių šakos,
Net ir tada, kada sutems,
Matysis žvaigždės lyg ant tako.

Surinks nakčia jas lig vienos
Širdis į sutemas įbridus,
Ir džiaugsis ji ligi aušros,
Lig kol ateis į žemę rytas.