Laiko ratai

Ir grįžta rudenį prisiminimai tylūs
Apie pavasarį, paukščius, svajas,
Nors smilkiniuos nuo laiko žyla,
Palieka metai raukšlėse žymes.

Ir vis atrodo dar, kad mylim,
Kad geriam sulą iš beržų,
Nors rudeninės pėdos gilios,
Nors eita ne po vieną, bet po du.

Čia būta pasakų, audrų, verpetų,
Čia būta klystkelių nakčia,
Ne visada žvaigždes supratom,
Kur šaukė jos sapnuos slapčia.

Kur rieda, darda laiko ratai,
Kur neša mūs jausmus delčia.
bitėžolė