Daiktai trumpėja, trūkinėja, rūksta,
Einu savo gyvenimo keliu.
Kol kas man nieko dar netrūksta,
Likimą savo aš kalu.

Pageltę lapai, vėjas pučia, šniokščia,
Iš kamino dūmai rūksta.
Kas pavadino Žemę plokščią,
Tam proto tikrai trūksta.