Tik tu prasmė didi esi,
O tavo akys – žvaigždės.
Man laimę tyliai vis neši
Visad, kai saulė leidžias.

Kai baigiasi kaskart diena,
Kai krinta sutemos ant rankų,
Tu man kaip ašara viena,
Rasa, kur nuo žolynų krenta.

Tu man esi, esi, esi
Kasdienė duona, penas tyras,
Kelionė kaip aušra šviesi,
Kuri vien pasakomis girias.