Beržo lapai vis krinta ir krinta,
Ir surinkt jų visų negali.
Man ištiesk iš toli savo ranką –
Nyks tarp mūsų bedugnė gili.

Imk ir veskis mane į rytojų,
Į stebuklą žvaigždėtos nakties.
O mums kristų lapai po kojų,
Ir laimingi būsim išties.