Tokia vešli
ugniažolė
gimties namuos
gelsvais žiedeliais
patvory pražydo.
Ir...
Ir vėl atgijo ilgesys
dienų, naktų,
ugnies spagsėjimo
bei linksmo juoko.
Deja...
Prisiminimų
graudulys
dar kartą
išmatuotas
žingsniais.
Einu einu
apglėbusi visas
akimirkas,
likimo dovanotas.
 
Ko, varna,
man kranksi?
Ugniažolės pagilo?
Juoko?
Tiek metų jau,
o mes abi
tame kieme –
tarsi naujokės.