Kreipiuos į tuos, kurie ateis,
Kurie nepažino piktų vylių.
Tikiu – manęs tikrai neteis,
Nors aš statau tik smėlio pilį.

Nuo neparašytų žodžių gelia,
Bylojau taip kadaise.
Nors į padangę džiaugsmas kelia,
Ašaros tebus man sielos maistas.