Vasara

Ji dilo, išdilo,
Lyg mėnuo, lyg rūkas.
Ir ėjo, išėjo,
Nuspalvinus kūnus,
Išblukinus plaukus.

Turėsim, nešiosim
Jos šilumą lūpose.
Kvėpuosim, matysim
Rugiais įsisupusią.

Sugrįš, o mes lauksim,
Pažadins vėl ilgesį,
Kaitrą išlies,
Kvepės obuoliais,
Žolės pradalgiais…

Ir eisim basi
Link liepto, link saulės.
Vėl glėbsime vasarą,
Visą pasaulį…
Dzūkijos pušis