Šiandien laime alsuojam,
Jaučiam meilę kaip didelę šventę.
Šiandien būtį prakeikiam,
Nusivylę ir skausmą iškentę.

Bet juk viskas praeis,
Kažko bus neapsakomai gaila.
Laikas viską atleis —
Kas buvo protinga ir kvaila.

Kartais tavąją sielą užplūs
Atminimų banga, jausmo didelis aidas.
Gal tik tada tu suprasi,
Kas buvo gyvenimo vertas.

Gal norėsi, kad daug kas kartotųs,
Tik ašara nuriedės iš sielos gilumos,
Nes nieks, kad ir kiek beieškotų,
Neberas vakarykštės dienos.