Neverk, vaikeli, lingo – sūpuoju,
Širdies lopšinę tau dovanoju.
Joje įpintos skaisčiausios žvaigždės,
Kiekvienoje jų – angelas braido.

Nurimk, vaikeli, į sapno krantą
Nuves miegelis, takelį randa.
Ten pieno upės, krantai meduoti,
Širdelė džiaugsis ramybe duota.

Kai pailsės jis, pražys akelės
Motulė laimins brangų vaikelį.
Bučiuos jo skruostus, kantrybės laivė,
Ji žils, tu augsi apgaubtas meile.