Nelaimingi žmonės, nežiūrėkit taip liūdnai.
Man pažįstami visi ką tik matyti veidai:
Šešėlių teatras, sumodeliuota žmogžudystė,
O gal tik poetės tuščiai aprašyta kvailystė.
Neverskit manęs jaustis nejaukiai,
Och. Padarai jūs bejausmiai,
Nevaikščiokit liūdni po gatves.
Ilgai netramdysiu savęs –
Gal gurkšnį vyno,
Gal kulką džiaugsmo.
Kažkas pradingo,
Palikęs
Skausmą...