Toks geras jausmas širdyje –
tokia ramybė mūsų soduos,
kai sugrįžti į juos – tokia tyla,
ir tuoj užmigt, ir pailsėti noris.

O miegas lengvas – jėgų pripildo,
pabudęs aplankai savo gėlynus.
Sakytum – kažkas pasėjo burtą:
toks įvairiaspalvis margumynas.

Ir toks čiurlioniškas potyris gimsta –
lyg vaikščiotum su Juo po slėnius.
Viskas skamba, klega ir vėl rimsta –
meilė, grožis ir gėris žemėje sėjas.

Kas mes – be pavasarių ir vasarų,
be jūros, miško garsų simfonijos?
Lietuvis sutvertas ne vien ašarom:
čia gyveno ir kūrė M. K. Čiurlionis.