Tu pakalbėk su manim, mama,
Lyg būtumei čia pat, arti.
Tylos pasauly, po žeme,
Tu mano sielvartą girdi.

Paglostyk mano plaukus, mama,
Ta švelniai mylinčia ranka,
Man nieks plaukų nebepaliečia,
Neglosto akių šiluma.

Tu atsiliepk iš tenai, mama,
Į kur sueis visų keliai.
Su amžinybės sakme sena
Gyvenam juk neamžinai.

Dar vis džiaugiuos aš saule, mama,
Miškais ir žydinčiais laukais.
Tik nežinau, už kurio vingio
Ir mano kelias pasibaigs.