Susipaniojus savam pasauly,
praeities vaizdus regiu.
Surenku ir sulipdau –
į skutelius suplėšyti jie buvo,
lyg kadras, tąsyk blykstelėjęs,
prieš daugelį metų, lyg nuotrauka,
kurią dabar regiu aš praeities vaizduos.
Aš sulipdysiu juos,
į skutelius suplėšyti jie buvo,
tie vaizdai, kuriuos regiu,
bet noriu jau pabėgt nuo jos,
nuo praeities dvasios niūrios,
ten jau tamsu, nebe šviesu,
sunykę žmonės tąsyk buvę ten,
ten, praeities vaizduos,
galbūt kiti jau guli žemės pataluos,
o senos dainos jau neklausomos šįmet,
galbūt aš noriu atsigręžt į praeitį,
bet tik trumpam...