* * *

Preila, kadaise mylimas krašte,
Švelnaus grožio tu – tėvyne
Su gelsvųjų kopų raštais,
Dangaus mėlyna žydryne.

Plačiai išsiliejus jūra –
Bangos ošia, bangos buria,
Toliai ilgesiui atliepia,
Širdis meilei dainą kuria.

Preila, kadaise mylimas krašte,
Šviesaus jausmo tu – tėvyne.
Tie prisiminimų raštai
Mano sielą atgaivina.

Čia po sielvarto giliausio
Kaip stebuklas laimė gimsta.
Kartą meilę jau patyrus,
Širdis niekad nenurimsta.

Preila, kadaise mylimas krašte,
Šviesaus jausmo tu – tėvyne.
Saugok šviesų, tyrą jausmą
Po pastoge ta medine!

Laimink šviesią mūsų būtį,
Ateitim kad vis tikėčiau,
Kad tavęs visad ilgėčiaus,
Į tave sugrįžt galėčiau.
nei_sis_nei_tas