Avinėlio puota
Jei dangus būtų žemėje
Mano mamai niekad nestrigtų kompiuteris
O lauke mūsų šuo
Visad būtų paėdęs
Būtų gyvi abu seneliai
Ir niekas nestaugtų naktimis
Nereikėtų nei šventų Ikonų
paveikslų su sopulingais šventaisiais
Nei relikvijų su jų kauleliais
Namuose visad būtų šilto troškinio
Namuose būtų saugu ir ramu
Jei dangus būtų žemėje
Dievas baustų tik bloguosius
Močiutė būtų pilno proto
Sėdėtų sau laiminga
Dievo Tėvo dešinėje
Ir nematytų naktimis savo degančių artimųjų
Jei dangus būtų žemėje
Visos cigaretės eitų tik kandims
O senelis peiliu pjaustytų obuolius Kryme
Nebūtų nuskendę nei mirę džiova
Iš dvylikos vaikų būtų likę
dvylika
Kiek stygų kanklėse
Gamintose dėdės Antano
Iš Pauriškių
Dabar
Dangus — danguje
O žemėje — žemė
Todėl visi iškeliavę — tenais
O visi baudžiami
Šalia