Tuščiame tolyje
tuščios žvaigždės švyti,
jos niekuomet nenukris į žemę,
nes jų nėra.
Beoris vėjas
vėl glostys tavo skruostus –
kaip ir aš kadaise,
kai dar nebuvo gimusi saulė.
Ir sausas lietus
nuplaus nuo kojų dulkes,
Nuskaidrindamas sielą,
Kuri užgimė iš naujo.