Užteks, – tyla man sako.
Jau plačią vagą išvarei.
Balos, užšąlusios ant tako,
Šypsokis žiemai, – tu tarei.

Šypsok plačiai, pakaks liūdėti,
nereikia prisimint tamsių laikų.
Mintys, iškritusios per rėtį,
savo vietoje bus laiku.