Ilgu.
Tik plikos medžių šakos mena meilę,
kuri liepsnojo žaizdro sūkury.
Kažkas man sakė – meilė tai ne seilė,
žmogau, ką sėjai, tą dabar turi.

Turi mašiną, sodą, namą,
draugų būryje sau kvatoji,
tik plikos medžių šakos mena –
svarbu tai buvo, bet ranka numojai.

Turėjai meilę, rojaus padabintą sodą,
laimingas savo dienose buvai.
Tik ištarei nelemtą žodį –
ir per sekundę viską praradai.