Saulė švietė gana įkyriai, o vakarykštė diena buvo sunki. Logistikos darbuotojai atvyko laiku ir pristatė reikalingą įrangą į paskirtą vietą. Deja, juos netikėtai užpuolė įsiutusi vietinė moteris ir dar labiau įsiutęs katinas...

Vienas logistikos specialistas pusę valandos aiškino, kaip jam apdraskė veidą. Kitas skundėsi, kad kapoklės smūgis įskėlė ragą. Ne pati optimaliausia naujo sezono pradžia. Moterį teko paveikti miego kerais, katiną – nuraminti animistine magija. Darbuotojai kreipėsi į profsąjungą dėl kompensacijų už pavojingas darbo sąlygas. Įdomu, ką pasakytų Imperatorius Baalas, išgirdęs, kad „naminis gyvūnas“ kelia pavojų? Matyt, ištremtų tuos tinginius į druskos kasyklas trims šimtams metų...

Bent jau kava čia gera. Šis F pasaulis turi kavos – mažas, bet reikšmingas pliusas. Žiovaudama įsijungiau kompiuterį – primityvus prietaisas, bet prijungtas prie infernalinio kristalo veikia puikiai.

Kol kas žmonės laikosi geriau nei tikėjausi. Dalis pasitraukė į miškingas vietoves ar vienkiemius. Lygio kėlimas vyksta lėtai, bet stabiliai. Gerai, kad vietiniai jau turi žaidimų ir RPG sąvokas. Būtų buvę gerokai sunkiau tai aiškinti geležies amžiaus mentalitetui. Sistema viską interpretavo per religinę prizmę – visiškas nesusipratimas.

Išgėrusi kavos, įdėjau katinui valgyti. Atrodo, pasirašėme trapias paliaubas.

Kiek man dar čia likti? Jei per 27 dienas žmonės nesusitvarkys – keliausiu namo. Už ką statyti lažybose? Sistema siūlo daug variantų. Vienas iš įdomesnių – žmogus vardu Dominykas, pasislėpęs miške su giminaičiu. Profesija: Gatvės Mušeika. Skamba kaip nevykęs bazinis kario variantas. Jo giminaitis Kęstas atrodo šiek tiek patikimiau, bet pagal psichologinį profilį – per daug senamadiškas. Kiti stovyklos nariai – girtuoklis gatvės raganius, riterė ir klastinga medžiotoja Jovita – dar mažiau žadantys.

Komunikatorius sugrojo linksmą polką.

– Sibilė Renhorn, 8 rango analitikė, klauso.
– Sibe, kaip ten laikaisi? Gavom raportus apie pavojingas darbo sąlygas.
– Viskas gerai. Mus užpuolė vietinė moteris ir katinas, bet situacija valdoma.
– Reikia pagalvoti apie kompensaciją vietinei. Negalima stabdyti jos progresijos.
– Virtuvėje sumontavau infernalinės energijos filtrą. Ji gaus apie 200 Exp.
– O gyvūnas? Ramus?
– Taip, tai nedidelis felinidas. Nekelia man tiesioginio pavojaus. Atsiųsiu jo nuotrauką vėliau.
– Iš mūsų pusės lažybos juda. F pasaulis vis dar mažai kam žinomas, bet statymai jau nuo 20 monetų iki 7000. Reklama veikia.
– Mano tėvai vis dar skambina tau?
– Taip, kasdien. Vis siūlo tave perkelti į HomeOffice.
– Ne, ačiū. Susisieksiu rytoj. Parvešiu vietinės kavos – visai nieko.
– Ačiū, mergyt. Iki greito!

Pastačiau 40 menetų už Dominyką ir Kęstą- kartais iš pirmo žvilgsnio silpni indidividai patenka į antrą fazę. Šaldytuve radau saldumynų- saldainiai Vilniaus Asorti. Taip pat pilną daržovių skyrių vaistų. Matyt buto savininkė gydytoja arba hipohondrikė . Ną ką pradėkim:

Ashante Kveyz.

 
Išėjau į miestą – katinas liko miegoti ant sofos, išsirangęs kaip mažas imperatorius. Miestas, palyginus su Imperijos didmiesčiais, žinoma, geriausiu atveju būtų laikomas miesteliu, bet turi savito žavesio. Ant suoliuko pasimėgavau tyla. Jokio šimto prekeivių choro apie „šviežias mantijas iš Rytų kolonijų“, jokių Imperijos sargybinių paradų. Tik ramybė. Jei laimėčiau lažybose ir sukaupčiau pakankamą kapitalą, gal po kokių penkiasdešimties metų galėčiau įsigyti čia nuosavybės. F pasauliai dažnai ištuštėja – bet jei dalyviai laimi žaidimą, kainos pašoka. Baalas gal net suteiktų Žemei Provincijos statusą… Kitaip – šitas kraštas taps dykuma. Visi resursai bus išsiurbti ir perkelti į Sostinę. Nuosavybė bus beveik bevertė. Žala gamtai – ekstremali. Jei čia ką nors nusipirkčiau dabar, turėčiau namą dykynėje. Gamta atsigautų per kokius… 10 000 metų? Gal daugiau. Man – 135 metai. Po 500 metų čia vėl žaliuotų miškai ir pievos. Investicija į ateitį gryniausia forma.

– Sistema, jei pasiimčiau milijono monetų kreditą su 2, 2 % metinių palūkanų, kada jį grąžinčiau?

– Jei per 35 metus: 41 268 monetos per metus. Jei per 40 metų – 37 850 monetų per metus.

Įmanoma. Aš uždirbu apie 20 000 per metus. Gerai. Duok man paskolą tokiomis sąlygomis. Decus Virtus Baal.

Skausmo dūris delne – trumpas ir aštrus. Ant plaštakos sužibo SB ženklas: ožio galva su gyvate nasruose.

Pats laikas. Mano draugai jau stato vasarnamius, o aš vis dar gyvenu pas tėvus ir keliauju tarp pasaulių. Gana. Šitas miestelis – puikus. Jei žmonės laimės, jis kainuos pusę paskolos. Jei pralaimės – gal 5 000 monetų. Tuomet turėsiu kapitalo investuoti į katinų auginimą, prekybą sostinėje, akcijas, projektus.

Taip, Sibe. Gana būti amžinąja studente. Tu – tvirta, gudri velniukštė, universiteto pažiba. Laikas tai pripažinti ir pradėti elgtis atitinkamai.

Prisidegiau cigarą mėlyna liepsnele nuo rodomojo piršto. Aš – garbinga teritorijos savininkė. Daugiau nežiūrėsiu į socialinių tinklų nuotraukas, kur puskvaišės kurvos pasistatė rūmus. Aš pastatysiu savo – savo galva, savo įžvalga.