Išdžiūvau nuo rytinių godų,
Nemokėdama verkti – meldžiausi,
Kiek nustebus, kad dar vis judu,
Apsižergusi žudančią sausrą.

Glaus agonija geismo liepsnas
Šitaip degant vienintelį kartą.
Nukankinta troškimo – tavęs –
Išgaruosiu prie lūkesčio vartų.

Suvaitos atminimo laukais
Nuo karštymečio bučinio lūpos.
Ir malda į mane nusileis,
Nors trumpam mano aistrą užsupus.