Poetas ir tuščias puodelis

Poetas gėrė kavą be cukraus –
kad skonis primintų gyvenimą.
Eilėraštis gimė tarp dviejų gurkšnių,
bet žuvo nuo trečio –
kai jis pametė metaforą ir surado nuorūką.



Grafomanas

Jis rašė apie viską:
apie lašą kriauklėje,
apie kriauklę laše,
apie tai, kad niekas nesupranta jo genijaus.
Ir tik viena senutė bibliotekininkė jį skaitė –
nes buvo jo mama
ir neturėjo interneto.



Įkvėpimo tyla

Naktį poetas atsibudo nuo tylaus vėjo,
lyg eilutė belstų į langą.
Bet nieko neužrašė –
tik ilgai sėdėjo tamsos paraštėje,
suvokdamas:
kartais tylėjimas yra tiksliausia poezija.



Literatūrinis pavydas

Du poetai susitiko kavinėje.
Vienas gavo stipendiją, kitas – rėmėją.
Abu sakė „džiaugiuosi dėl tavęs“
su tokia šypsena,
kuri būtų puikiai tikusi detektyvo pabaigai.



Įkvėpimas

Įkvėpimas atėjo netikėtai,
kaip katinas – per balkoną.
Įbrido į sielą, numetė eilutę ir dingo.
Poetas puolė rašyti,
bet vietoj soneto išėjo pirkinių sąrašas
su prierašu: „pienas – egzistencinis.“



Pavasaris feisbuke 

Poetas įkėlė eilėraštį apie pavasarį –
su žibuoklėm, ilgesiu ir lietumi.
Pirmas komentaras:
„Gražu, bet galėjai dėti nuotrauką su šuniuku.“
Antras: „Kas per šriftas?“
Trečias – nuo buvusios:
„Tu vis dar rašai?..“



Be pavadinimo

Rašydamas jis pametė laiką,
tuštumą užpildė garsais,
skiemenis – kvėpavimu.
Kai baigė,
pamatė, kad lapas vis dar tuščias.
Bet kažkas jau buvo pasikeitę.



Poetas parduoda eilėraštį

Ant turgaus stalo – stiklainiai uogienės, vilnonės kojinės
ir eilėraštis už 2 eurus.
„Rankų darbas, širdies prieskonis,“ – sako jis.
Pirkėjas klausia: „O ką jis daro?“
Poetas atsako:
„Primena, kad jūs – žmogus.“
Pirkėjas šypteli ir nusiperka kojines