Ak, deive Milda, kodėl į mišką pasitraukei?
Tankmėje vien tylūs medžiai ir vienuma.
Labiau juk meilės reikia ne paukščiams, ne žvėreliams,
Bet ten, kur ieško jos žmogaus širdis jauna. 
 
Pavasarinis tavo slėnis nuostabus, 
Tiktai lakštingalų giesmių dar negirdėti.
Žilvitis supa pumpurus gležnus,
Šlaite žibutės pradeda žydėti.
 
Vėliau ne vienas čia bandys tave surasti,
Ieškos šaltinio su mįslingais burtais.
Ieškos paparčio žiedo švento Jono naktį,
Dainas dainuos poetų tau sukurtas.
 
Išeik iš miško, kaip švelniausias dvelksmas,
Apsupk kiekvieną, savimi visus sušildyk.
Gyvenimas be meilės juk bevertis,
Gražiausios muzikos lyg būtum neišgirdęs.