Srėbdamas barščių sriubą tirštą
su gegute skaičiavau savo metus,
pasiekęs apvalų šimtą
supratau – paukštytė šiemet pasimetus.
 
Pakėlęs akis į debesį juodą,
tariau: tuoj trenks Perkūnas, smarkiai lis.
Ji sparneliu pasitaisė kuodą
ir sukukavo: bijai griaustinio – esi bailys.