Žinau, kad viskas greit praeis,
Bet ir to „visko“ būna maža.
Pakylu su pirmais gaidžiais,
Į klausą paukščių giesmės laša.

Atgal? Seniai nesidairau,
Nesidomiu, kas laukia prieky.
Gal pagyvensiu dar, o gal
Paliksiu tai, ko mintys siekė.

Išaugau iš suknelės tos,
Kurioj naivi širdelė plakė.
Ne karuselė, nesustos
Laikas, jis šitaip greitai lekia.

Dabar turtinga jau esu,
Tokia turtinga, kad net byra
Per kraštą, tegu bus visų,
Net tai, ko niekada neskyrė.