Į baltą patalą įkritus,
Lig paryčių ramiai miegosiu.
Į sapną gilų įsiritus,
Svajones visas užklosiu.

Užklosiu skaidrią mėnesieną,
Žvaigždes po pagalve sudėsiu
Ir žiburėlį lango vieną
Prie savęs arčiau padėsiu.

Kad jis sušiltų, kad nušvistų
Tarytum saulė vandenyne,
Kad akmenukas nusiristų
Nuo jo širdies, prikaustytos grandinėm.

O kai pabusiu, kai pakilsiu –
Ir vėl spindės gyvybe žolės.
Lauke gėlių sau prisiskinsiu.
Paliks tik šiltas mano guolis.