Nieko nekeikiu, net savęs,
Žmogau kilnus, geriau
Tą bjaurastį juk nusimest
Ir neieškot daugiau.

Visad madinga ir jauna
(Ne aš), mintis mana.
Jei atvirkščiai, būtų „chana“
Sveikatai, blukt diena.

Susirgčiau, letenas atmest
Palieptų. Bepigu –
Tau. Na, o man – senikei rast
Juk rytą – prabangu.

Kol protas dirba, tol einu,
Sustos, vaikai paves.
Smagiai dabar aš gyvenu,
Nieko nekeikiu, nes

Prakeiksmai grįžta su kaupu.
Kur juos man tektų dėt?
Ne š...s gi aš po lapu,
Tai kam š...u smirdėt?