Atlaisk, braliukai, dovenok,
Išratui dūši na sunkuma.
Priverciau tavi atiduoc
Ka aparatū. Virta dūmas,

Lašėja laipsnis vamzdeliu,
Ale par mana tū liežuvį,
Matyt Dievulia nemyliu,
„Samanės“ varykla pražuva.

Braliuk, seniai neužmiegu,
Metų penkiolika praaja.
Nauja mada dabar spragu,
Atlaisk, širdis turės pakajų.

Priėmęs bukietą, šypsaus:
Nu kiba prietelius jau – durnas?
Kas pridavė – seniai žinau,
Pirtela jo – pelenas urnos.