Užmarštis nepasiglemžia

Žuvusių už Laisvę užmarštis nepasiglemžia,
Motina Tėvynė rankomis apglėbia.
Laiko savo sūnus, laiko atminimą brangų,
Atiduoda ne tik meilę, šlovę, bet ir gėlą.
 
Daug, oi daug kryželių jiems paskirta!
Daug, oi daug jaunų galvelių suguldyta!
Krinta rasos, ašarėlėm krinta,
Vakarui atėjus, pasitinkant rytą.
 
Didvyriams paminklai iš granito stovi,
Auga ąžuolai šakas aukštai iškėlę.
Tik negrįžta medžiais tapę sūnaitėliai
Art žemelės, nuraminti motinėlės.
 
Bėgs pavasariai, skardens per dieną paukščiai,
Sklis lakštučių giesmės lig aušros,
Tiktai kareivėlių giesmėm neprišaukti,
Amžiai keisis —
                                    jie miegos miegos...
skroblas