Sonetas pavasariui


Aš tavy išskaitysiu pavasario burtus, 
Lengvą vėjo alsavimą, bėgsmą dienų, 
Ir pavasario skriejančio ilgesį — turtą, 
Su pavasariu aš lenktyniauti  einu.

Išskaitysiu aš šilką žolės, kai rasa ima kristi
Ant blakstienų lyg kerintis kristų lietus, 
Ims į  ežero vandenį nendrės vėl bristi, 
Ir apsuks lauko gervės danguj tris ratus.

Būk man vakaru auštantį rytą ankstyvą, 
Lengvo šydo dangaus debesėlių pulku, 
Kai suklyks mūsų gervės tu gyvas, aš gyvas
Ir žibutės žydės pamiškėj, kaip puiku.

Aš tavy išskaitysiu pavasario burtus, 
Kai pasaulis, gimtinė, šilai — mano turtas.
Vasara7