Vakar gyrė, šiandien peikia,
Supratau, protingai reikia
Būti, leist ilsėtis širdžiai.
Tas gudrus, kuris negirdo
Kito pliurpalų lavinom.
Tiek užteks, kiek jau pažinom,
Ką vartoti valgį prastą,
Daug geriau badą iškęsti.

Jei nėra tikrų draugų,
Tyloje – vienai spragu.
Nes į priešą virtęs draugas
Tik apskalys, nei apsaugos.
Užtatai gerbiu šunis,
Sielon kąst nesumanys,
Duotos daug tauresnės širdys,
Vandens šaukšte neprigirdys.