Kaip reik tiesiog gyventi,
Kai norisi iš tikro verkti,
Kai ašaros prarado vertę,
O cinikai sau kelia šventę.
 
Kaip galima įžvelgti prasmę,
Kai pametė jie laiko esmę,
Žaidžia žaidimus pavojingus,
Palies ir vargšus, ir turtingus.
 
Visko yra pradžia ir pabaiga,
Greičiau te pranašystės pildos,
Pavasaris jau tiesia mums rankas,
Vienoj balandis, o kitoje žvirblis.