Ir tegu išgirs pasaulis,
Žmonės pasistengs suprast,
Nieko Ten nepasiimsim,
Teks ant kranto likti, nes
Mes nuogi, basi ateinam,
Įkapėmis rengs visus.
Turtų nerūpės juk kaina,
Kai mirtis atradus mus,

Į akis šypsosis: eita
Ir skersai, ir išilgai, –
Nieko nenuslėpsi, skaito
Akys jos skvarbiai, dygiai, –
Daug apsėta, daug aparta,
Nes gyvent nevėlavai,
Pasiimsi tiktai vardą,
Kurį suteikė tėvai.