Varom Žiemą?

Užgavėnės Lietuvėlę:
– Risk už lūpos sklindį, – kėlė, –
Šmotą kugelio griebk drūtą,
Tarpo skrandy tarpo, kad nebūtų! –

Akį merkia, lūpa vypso, –
Dešros maktelk kvapią ripką, –
Koserę užpildyk, būsi
Nuraminus skrandžio gūžį.

Polkas trenkia, oras dreba,
Linki: – Rytmęčio tau – labo.
Būk pilna džiaugsmo patiekos, –
Tirpst linksmybe, – Žiema bėga! –

Talalinėm ūpą kelia, –
Žiū, tuoj kalsis ir daigelis.
Į linksmybę, šok, gražuole,
Ropškis lyg meška iš guolio.

Nuo pat ryto karpo, kruta
Dantys Lietuvos – motutės,
Ein midum užsigavėti,
Baimės netur sustorėti!

Tai ir tu už lūpos sklindį
Risk, žandikauliais sumindyk,
Kas dantim darbuojas uoliai,
Žalty rains, blusos nepuola!
žemaitukė