Išpažįstu gerumą

Prieglaudoje užaugau, patyriau
Tai, ką patiria tik... atstumti.
Dalią nereikalingai būt skyrė,
Klioviausi vien sava širdimi.
Kai kitus puošė, glostė, mylavo...
Mamą aš svajose temačiau.
Lyg šventa Marija spinduliavo,
Neatrastumei nieko švenčiau.
Be namų šilumos, be lopšinės,
Nesūpuota švelniai glėbyje,
Toks paskirtas galbūt prigimimas,
Savimi pastovėt už save?
Įvairių daug keliavo pro šalį,
Bet gerų atradau – daug daugiau.
Žmonės svetimi tapt savais gali,
Dovanojo – ėmiau – dalinau.
Išpažįstu aš jų širdžių šviesą,
Argi siela spindėtų be jos?
Iš kelių – taką renkuosi tiesų,
Plunksna Žmogui dainavo dainuos.
žemaitukė