SERIJA „MANO DAIKTAI“

Mus supantys daiktai daug reiškia mūsų gyvenime. Turtingesni žmonės turi vienokius daiktus, ne tokie turtingi – kitokius. Įsigyjamais daiktais mes išreiškiame savo gyvenimo būdą, stilių. Jau nuo kūdikystės mus lydi įvairūs daiktai, kurie vadinami žaislais. Žaisdamas vaikas mokosi įvaldyti daiktus, jais naudotis, jis taip pažįsta pasaulį. Panorau iš arčiau įsižiūrėti, ką gi man reiškia daiktai. Taip gimė esė rinkinys, kurį pavadinau „Mano daiktai“.

KĖDĖ

Tiesą pasakius, mano namuose yra keletas kėdžių. Ant jų sėdima. Kai pavargstama, norima truputį atsipūsti, atsipalaiduoti, prie stalo paskaityti laikraštį. Arba kai ateina svečių. Tuomet jie sodinami ant kėdės. Tai geras ir naudingas daiktas, namams suteikiantis tam tikros kaip ir formos, savotiškai – stiliaus. Nes nuo kėdžių stiliaus labai priklauso namų stilius.

Taip berašydamas, prisiminiau vieną juokingą dalyką iš vaikystės. Kai kur nugirsdavau, kad kažką pasodino į kalėjimą, įsivaizduodavau, kad žmogus kalėjime sėdi būtent ant kėdės. Sėdi kalėjime, reiškia ne dirba, ne miega, ne valgo, o visą laiką sėdi ant kėdės. Tokia bausmė – sėdėti. Nes juk sako – pasodino…. Pasodino, reiškia – sėdi ir neturi teisės atsistoti. Tik žymiai vėliau sužinojau, kai jau ėmė plėstis akiratis ir žinių apie pasaulį daugiau įgijau, kad kalėjime žmonės taip pat ir dirba ir valgo ir daro daugybę įvairių kitokių dalykų, žodžiu ne tik sėdi, bet ir gyvena gyvenimą. Skirtumas tik toks, kad už grotų, tai yra jie nelaisvi. Nelaisvi – reiškia gyvenime kažką blogo padarė….

Kaip jau minėjau, nuo kėdžių stiliaus labai priklauso namų stilius. Mano namuose kėdės yra medinės, medžiaga aptrauktomis sėdynėmis. Ant jų patogu, minkšta sėdėti. Medžiaga yra žalios spalvos, nes aš labai mėgstu žalią spalvą. Ji teigiamai veikia nuotaiką.

Būna ir plastikinių kėdžių. Jos dažniausiai naudojamos virtuvėje. Beje, mano virtuvėje yra tik viena kėdė ir man jos užtenka. Aš gyvenu vienas, virtuvė nedidelė, pagal mano poreikius. Kiekvienas žmogus gyvena pagal savo poreikius.

KOMPIUTERIS

Namuose aš taip pat turiu ir kompiuterį. Tai vienas svarbiausių mano daiktų. Jis stalinis, taip vadinamas „desktop“. Monitoriuje galima matyti gražius vaizdus, žiūrėti filmus, nuotraukas. Man labai patinka šis daiktas. Prie jo aš praleidžiu nemažai laiko. Taip, tai daug laiko reikalaujantis daiktas, jeigu nori išmokti tinkamai juo naudotis.

Dažnai tiesiog žaviuosi šiuo daiktu. Į jį įdėta daug žmonių darbo, tiek intelektinio, tiek fizinio. Juk kompiuteris sudarytas iš daugelio dalių. Jame yra mikroprocesorius – mažytis, bet nepaprastai galingas įrenginys. Tai, galima sakyti, kompiuterio širdis. Šiuolaikiniuose tobuliausiuose mikroprocesoriuose gali būti keli milijardai įvairių elektroninių elementų! Tai tiesiog neįtikėtina. Todėl ir sakau, kad kartais aš tiesiog žaviuosi šiuo daiktu, kuris stovi ant stalo, mano namuose.

Kompiuteris gali pakeisti žmogaus gyvenimą. Ir ne tik gali, bet ir keičia. Jis keičia daugelio žmonių pasaulėžiūras, įpročius, didina žinių kiekį. Juk kompiuteris paprastai yra prijungtas prie interneto – pasaulinio žinių ir informacijos tinklo. Žmonijos žinių lobynas šiais laikais labai sparčiais tempais persikelia į internetą. Tam yra sudarytos beveik neribotos techninės galimybės. O kas toliau? Na žinoma, dirbtinis intelektas. Tai ateities informacinis – technologinis darinys, kuris neatpažįstamai pakeis žmonių gyvenimą ir mūsų Žemę.

Štai jis, tyliai dūzgiantis technikos stebuklas. Mane tas jo dūzgimas ramina. Tai ženklas, kad aš dirbu, kad kažkas mano gyvenime vyksta. Tai reiškia, kad laikas nestovi vietoje. Kompiuteris, nors ir daug reikalaujantis laiko daiktas, tuo pat metu moko jį naudoti tikslingai ir taupiai. Jis moko tausoti laiką. Manau, kad laikas – tai brangiausias materialus, išmatuojamas dalykas, kurį mes turime Žemėje.

STALAS

Stalas. Visokių jų būna…. Štai, rašomasis stalas, prie kurio dabar sėdžiu ir rašau. Rašyti gera. O kur daugiau gi rašyti, jei ne prie rašomojo stalo. Dėl to toks jos ir pavadinimas. Rašomasis. Nes prie jo rašoma. Beje, gali būti ir skaitoma, nes jei daug neskaitysi, tai nieko gera ir neparašysi. Tiesa, galima rašyti ir apie tai, ką tiesiog matai ar jauti, bet tai jau kita tema. Ši mano tema – stalas. Kokie dar būna stalai? Tiksliau sakant, kokia dar gali būti stalo paskirtis? Prie stalo gali būti valgoma. Tada toks stalas vadinsis valgomasis stalas. Prie valgomojo stalo valgoma. Pusryčiai, pietūs, vakarienė. Labai mėgstu valgyti pusryčius. Gal dėl to, kad pusryčiais prasideda mano diena? Kad galėtum pradėti naują dieną kupinas jėgų ir energijos, reikia pirmiausia gerai ir sočiai pavalgyti. Bet mėgstu valgyti ir pietus. Kai valgau, atsipalaiduoju. Mintys tuomet klaidžioja savo painiais keliais, aš jomis per daug nesirūpinu, tegu jos sau gyvena savo gyvenimą, o aš – savo. Kai valgau, man tuomet labiausiai rūpi maistas, o ne mintys. Viskam yra savo laikas. Kai valgai, laikas yra skirtas valgymui. Kai mąstau, tada daugiau dėmesio kreipiu į mintis. Joms taip pat reikia skirti dėmesio. Ir gana daug. Bet dabar rašau apie stalą. Ant stalo, prie kurio valgoma, dažniausiai būna užtiesta staltiesė. Mėgstu linksmų spalvų staltieses. Bet spalvos turi būti gerai suderintos ir kad nebūtų kičo. Nes kičas man gadina apetitą.

Tai tiek tam kartui apie stalą. Stalų dar būna daugybės tipų. Aprašiau tuos, prie kurių aš daugiausia praleidžiu laiko savo gyvenime.

ŠALDYTUVAS

Ką galima pasakyti apie šaldytuvą kaip apie daiktą? Tai geras daiktas. Naudingas daiktas. Jis stovi mano namų koridoriuje, o jame pilna įvairių maisto produktų. Šaldytuvo paskirtis yra atvėsinti maisto produktus, sumažinti jų temperatūrą tiek, kad jie ilgai galėtų išlaikyti savo maistingąsias savybes ir negestų. Visai neseniai įsigijau šį šaldytuvą. Jis didelis, talpus. Prieš tai turėjau žymiai mažesnį, jame tilpdavo daug mažiau produktų, šis žymiai talpesnis. Ir manau, kad ir elektros energijos mažiau suvartoja nei anas, senasis. Mat tas jau buvo nusidėvėjęs, nesandarus, dėl to jam tekdavo daugiau dirbti, kad galėtų kompensuoti į jį besiveržiančią šilumą, todėl ir elektros energijos daugiau suvartodavo.

Esu patenkintas savo šaldytuvu. Jis man tiesiog mielas. Gal todėl, kad jame – skanūs maisto produktai. Kai kuriuos jau galima valgyti gatavus, kitus dar reikia paruošti, bet jis niekada nebūna tuščias ir man tai kelia savotiško pasigėrėjimo jausmą. Jausmą, kad nestokoju. Prisimenu, kartą dėdė pasakojo, kaip jo mažametis sūnus, supykęs ant tėvų pasakė – gyvensiu vienas. Tėtis jo paklausė – o ką tu valgysi? Tas atsakęs – valgysiu tai, kas yra šaldytuve, ten visada ko nors yra. Tada tėtis paklausė sūnaus: o kas gi, vaikeli, į tą šaldytuvą tą ką nors padeda?

Mano šaldytuvas yra mano namų dalis. Jeigu jo nebūtų, kažko labai trūktų juose, tikriausiai jausčiausi labai nesaugus. Nes jis man teikia tam tikro saugumo jausmą. Taip pat ir komfortą. Ypač vasarą. O ir vasara jau ne už kalnų. Tada šaldytuvui darbas pasunkės. Bet jis stiprus, galingas. Atlaikys.

TELEVIZORIUS

Savo namuose aš turiu televizorių. Ekranas jo didelis, patogus žiūrėti, rodo gražų spalvotą vaizdą. Pirkau jį neseniai. Prieš tai turėjau žymiai mažesnį. Per šį žiūrėti televizijos laidas ir filmus – tikras malonumas. Žmogus privalo gyvenime turėti tam tikrų malonumų. Vienas jų – geras filmas. Nelabai mėgstu žiūrėti filmus per televiziją, ten nuotaiką dažnai sugadina reklamos. Bet turiu daug filmų įrašų, kuriuos parsisiunčiau iš interneto. Būna tokių filmų, kuriuos norėčiau pavadinti epochiniais. Tai reiškia, kad pažiūrėjus tokį kūrinį, tarsi pereini gyventi į kitą savo likimo epochą. Taip stipriai gali paveikti geras filmas. Pasikeičia daug minčių, į kai kuriuos dalykus imu žiūrėti visiškai kitaip, netgi požiūris į gyvenimą apskritai pasikeičia. Gerbiu režisierius, kurie sugeba sukurti tokius nuostabius kūrinius. Tam reikia daug talento ir įdėti daug darbo. Bet kur gi gyvenime įmanoma ko nors pasiekti neįdėjus darbo? Niekur. Nerandu tokios srities. Kuo genialesnis žmogus, tuo jis privalo daugiau dirbti. Tam, kad realizuoti savo talentą, reikia daug dirbti. Iš čia seka, kad kuo talentas ryškesnis, tuo jam realizuoti reikia įdėti daugiau darbo. Beje, kad sukurti gerą filmą, reikia ir daug pinigų.

Viskas šiame gyvenime kainuoja pinigus. Mano televizorius taip pat nepigus. Todėl aš dažnai nuo jo ekrano ir kitų dalių kruopščiai nuvalau dulkes. Geras daiktas kambaryje neturi būti apdulkėjęs. Gerą daiktą reikia prižiūrėti ir tausoti. Nes jis teikia džiaugsmą. Geri daiktai yra mūsų gyvenimo draugai. Jie sukuriami darbu. Mūsų darbas privalo ne tik duoti naudą mums patiems, bet ir teikti džiaugsmą kitiems žmonėms. Šiandien – sekmadienis, o rytoj – pirmadienis, darbo diena. Reikia ruoštis kitos savaitės darbui, todėl baigiu šį trumpą pasakojimą apie savo televizorių, kuris yra mano kambaryje.